BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nuotykiai darbe

Suprantama, kad mes visi darbuojamės įvairiose srityse, ryte išeiname į darbą, o vakare, suprantama, grįžtame iš jo…

Visų darbo krūvis yra skirtingas, vieni ‘vargsta” ir vadovauja dideliai kompanijai, o kiti “tinginiauja” ir verkšlena dėl savo menko atlyginimo, save pakeldami į išsilavinusių ir produktyvių darbuotojų lygį…

Tai nutiko vienoje iš įmonių, kurios darbuotojai iš vadovo reikalavo pakelti 15-20 procentų atlyginimą už tai motyvuodami, kad net valytojos už juos gauna ženkliai daugiau…

Buvo pavasaris, saulė pradėjo šviesti skaisčiau, patalpose darėsi vis šilčiau, kol neatėjo laikas procesui - langų atidarymui ir gryno oro įleidimui į erdvę, kurioje dirbo 8 darbuotojai. Visi jų buvo skirtingų lygių, suprantama, kad mažiausio lygio darbuotojai ir buvo tie, kurie reikalavo direktoriaus didesnio atlygio.

Bedarinėdamas ofiso langus, direktorius kažką pastebėjo ir akimirkai sustingo, lyg būtų pamatęs vaiduoklį, po kelių minučių jis vėl “įjungė” savo refleksus ir atsisėdo į kėdę.

Darbuotojai vos ne kasdien prašydavo atlyginimo kėlimo pašmaikštavimais, juokeliais įvairiais, bandė greičiausiai užknisti direktorių ir jį išvesti iš pusiausvyros…

Sunku pasakyti kiek praėjo laiko po to, kai direktorius kažką pastebėjo pro langą ir pravėręs jį,savaitė ar kelios,  bet atėjus vėl saulėtai dienai, prasidėjo nuotykiai darbe…

Vieną dieną, kai saulė pašildė iki išsirengimo marškinėliais trumpomis rankovėmis direktorius, kaip įprastai, pravėrė langą, pastovėjo, įkvėpė tyro oro ir atsisukęs tarė, vyrai, pastebėjau, kad mūsų biuro langai jau nušiurę, reikėtų atnaujinti juos.

Taigi, paliepė ar nurodė, nesvarbu, dviems, pastoviai garsiai rėkiantiems dėl per mažo atlyginimo pasakė, kad jie pasiimtų dažų, kuriuos direktorius buvo iš vakar nupirkę  ir eitų nudažyti langų.

Garsiai rėkiantys vyrukai buvo taip pat ir guvūs… Negaliu jų menkinti dėl energingumo, bendravimo savybių, visi gi esame skirtingi, neleidžia išsilavinimas… ;)

… tad jie čiupo teptukus, skardines su dažais ir išlėkė dažyti langų

Praėjo kelios valandos, mes “apsimėtėme” visus svarbius savo darbus ir jau buvome besiruošiantys eiti vyrukams į pagalbą, kaip tarpduryje pasirodė ir jie… Nekantriai trypčiojo, lyg maži vaikai, kurie nedrįsta pasiprašyti mažu reikalu… :)

Pastoviniavę kelias minutes garsiai direktorius paklausė: “direktoriau, dažyti ir rėmus…”…

Geras 5 minutes kabinete buvo tyla, o po to, ją susprogdino visų skardus juokas… Vos nepridarėme į pampersus, kvatojom iki pat darbo pabaigos, o prisimename net iki šiol…

Praėjo jau 6 metai, bet vis dar prisimenu, įdomu kaip sekasi tiems vyrukams… :)

Taip pat skaitykite:

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą