BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘tinklaraštis’

Kaip aš registravausi bloge

2016-04-16

Tinklaraštis yra geras draugas, jei supranti jo naudą, bet retkarčiais, kai nepaisoma taisyklių, blogas gali tapti galvos skausmu.

Šiame bloge aš jau ilgą laiką, tik kitas mano tinklaraštis nėra man pasiekiamas dėl spaminimo. Prieš kelis metus, kai šis blogas dar buvo jaunas man uždraudė dėl neleistinų veiksmų naudotis sukurtu tinklaraščius, bet džiaugiuosi, kad yra kitokie sprendimų būdai ir aš vėl galiu sugrįžti į kažkada bandytą užkariauti blogą.

Blogas labai pasikeitė, sutvirtėjo tiek narių skaičiumi, tiek informacine baze, tad vienas malonumas tokiame bloge rašyti ir talpinti savo mintis, kad ir nekokios visiems priimtinos būtų ;)

Panašiu principu mane norėjo suarchyvuoti ir kito blogo administratoriai, neva rašiau taisyklėse draudžiamus pasisakymus, todėl man buvo uždrausta lankytis ir pas juos. Ne, ne, tik nepagalvokite nieko nešvankaus, tokio turinio minčių bloguose nerašinėju, jas laikau vieninteliame ir neviešame bloge - savo galvoje :)

Taigi po to, kai manęs nebe įleido į mano sukurtą tinklaraštį panašiu pavadinimu kaip šis aš pradėjau ieškoti “sliekų ant asfalto”, pradėjau viešai jų prašyti, kad ištrintų tą blogą, kad prisiimtų atsakomybę už pasisavintą asmeninę nuosavybę, juk ten rašiau ir dėsčiau savo mintis, “copy paste” principo nenaudoju nuo studijų laikų. Bet teigiamo atsakymo savo atžvilgiu nesulaukdavau, mano “katiliukas” vis kaito.

“Katiliukas” kaito, kaito, kol apleidęs tą spaudimo reikaliuką dėl darbų, po savaitės prisėdau ir tiesiogiai parašiau laiškelį-žinutę administratoriui, kuris atsakė labai greitai ir be jokių pykčių ar pasistumdymų atstatė man galimybę jungtis prie savo tinklaraščio paskyros. Tai mane labai nustebimo ir greičiausiai supratau, kad nieko ypatingo ir nieko blogo neįvyko, tiesiog iš anksto man derėjo parašyti adminui ir paprašyti leisti pasitaisyti atsisakant tam tikro turinio minčių. Esu jiems dėkingas, kad manęs nesureikšmino, nesureikšmino ir mano rašytų pasisakymų :)

Tad kasdien man smagu visiems pranešti, kad blogiukų “rakshtys” pavadinimu daugėja. Ačiū visiems už supratimą ir palaikymą ;)

Rodyk draugams

Tinklaraštis nėra gyvenimas, tik veidrodis

2016-04-14

“Laiko nieks nesustabdys, ir neatsuksi atgal…” paėmiau citatą iš vienos dainos “senukams” ;)

Taip, žemė sukasi, gyvenimas vietoje nestovi, o džiaugsmas, kartais, prabėga pro šalį. Kodėl nemokame jo “pasiimti”? Vis bambame, kad viskas negerai, viskas blogai… Greičiausiai, kad toks mastymas yra būdingas tam tikrai lietuvių grupei, kurie jaučia malonumą pastebėdami tik trūkumus, kas žmones daro piktais ir suirzusiais.

Yra vienas posakis, “pikti žmonės keliasi ankščiau, kad tokiais, per dieną, pabūtų ilgiau”…

Bet gyvenime ne viskas taip sunku ir blogai kaip atrodo. Patvirtinimas tam - turite internetą, nėra taip blogai, ar ne, kitaip trūktų duonos ar kopūsto sriubai… :)

Reiškia, kad mes esame taip išmokyti, kad į gyvenimą reikia žiūrėti piktom akim ir matyti tik tai kas kelia erzelį ar net smurto protrūkį. O kas gali mus išmokyti būti smagiais, linksmais ir ne tokiais susikausčiusiais? Greičiausiai, kad mes patys galėtume į daugelį situacijų žiūrėti ramiau, kaip pasakytų kiti, pro rožinius akinius :)

Žmonės, bet net ir nusiėmus tuos rožinius akinius ir viską matant bei pastebint, nuo to kenčiame tik patys. Yra situacijų, kurios mus erzina labiau nei mažas atlyginimas, bet šitam mes negalime įtakoti, negalime pakeisti, kaip ir žemės sukimosi krypties, nebent vėl grįžtume prie blogų emocijų ir pradėtume galvoti apie bombą…

Įstojus į Jūsų bendruomenę - blogą, aš taip pat galvojau, kad atėjau dėl vienos priežasties, pamėtysiu straipsnius, pareklamuosiu savo paslaugas tuo pačiu supažindindamas “vietinius” su, galbūt dar neatrastomis paslaugomis. Bet pastebėjau, kad šis blogas, kai kam, kaip antri namai. Čia jie ir ir mylisi, pykstasi ir taikosi. Kai kas bando ištrūkti iš savo kasdienės rutinos, o, kai kas, nuleidžia garą… Gal ir gerai, nes geriau smurtas ir patyčios tinklaraštyje, nei realybėje. Tekstu akies neišdursi, nesulaužysi rankos, bet su jais reikėtų atsargiau, nes psichologinis “nematomas” smurtas yra kur kas blogesnis. Mėlynės ir lūžę kaulai gyja, bet sužlugdyti ir sugriauti gyvenimai - nebe atstatomi.

Bloge galima rasti įvairių emocijų, bet smagu, kad gerų ir nepaprastai smagių yra kur kas daugiau nei skelbiančių norą žlugdyti, žudyti ar žudytis.

Nesu tas, kuris savo gyvenimą atiduotų žemei, dar ne laikas, todėl šiame bloge ‘gyvenu” tik tiek, keik leidžia mano darbo laikas ir kiek noriu pats, neperlenkiant realybės lazdos, o visą kitą laiką aš mielai skiriu savo šeimai ir sau.

Kaip tik šiandien, 19 valandą, su šeima eisime į smagią komediją “Urvinis žmogus” ir premjera vyks, nepatikėsite, ne tinklaraštyje, bet realybėje :)

Skirkite daugiau laiko sau, artimiesiems, draugams ar šeimai ir, galbūt, Jūsų gyvenime atsiras daugiau spalvų nei pilka ar juoda, teroristai ar vagys, musulmonai ar ginklai…

Likite linksmesni!

Tikras rakshtys.

Rodyk draugams