BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘gyvenimas’

Tinklaraštis nėra gyvenimas, tik veidrodis

2016-04-14

“Laiko nieks nesustabdys, ir neatsuksi atgal…” paėmiau citatą iš vienos dainos “senukams” ;)

Taip, žemė sukasi, gyvenimas vietoje nestovi, o džiaugsmas, kartais, prabėga pro šalį. Kodėl nemokame jo “pasiimti”? Vis bambame, kad viskas negerai, viskas blogai… Greičiausiai, kad toks mastymas yra būdingas tam tikrai lietuvių grupei, kurie jaučia malonumą pastebėdami tik trūkumus, kas žmones daro piktais ir suirzusiais.

Yra vienas posakis, “pikti žmonės keliasi ankščiau, kad tokiais, per dieną, pabūtų ilgiau”…

Bet gyvenime ne viskas taip sunku ir blogai kaip atrodo. Patvirtinimas tam - turite internetą, nėra taip blogai, ar ne, kitaip trūktų duonos ar kopūsto sriubai… :)

Reiškia, kad mes esame taip išmokyti, kad į gyvenimą reikia žiūrėti piktom akim ir matyti tik tai kas kelia erzelį ar net smurto protrūkį. O kas gali mus išmokyti būti smagiais, linksmais ir ne tokiais susikausčiusiais? Greičiausiai, kad mes patys galėtume į daugelį situacijų žiūrėti ramiau, kaip pasakytų kiti, pro rožinius akinius :)

Žmonės, bet net ir nusiėmus tuos rožinius akinius ir viską matant bei pastebint, nuo to kenčiame tik patys. Yra situacijų, kurios mus erzina labiau nei mažas atlyginimas, bet šitam mes negalime įtakoti, negalime pakeisti, kaip ir žemės sukimosi krypties, nebent vėl grįžtume prie blogų emocijų ir pradėtume galvoti apie bombą…

Įstojus į Jūsų bendruomenę - blogą, aš taip pat galvojau, kad atėjau dėl vienos priežasties, pamėtysiu straipsnius, pareklamuosiu savo paslaugas tuo pačiu supažindindamas “vietinius” su, galbūt dar neatrastomis paslaugomis. Bet pastebėjau, kad šis blogas, kai kam, kaip antri namai. Čia jie ir ir mylisi, pykstasi ir taikosi. Kai kas bando ištrūkti iš savo kasdienės rutinos, o, kai kas, nuleidžia garą… Gal ir gerai, nes geriau smurtas ir patyčios tinklaraštyje, nei realybėje. Tekstu akies neišdursi, nesulaužysi rankos, bet su jais reikėtų atsargiau, nes psichologinis “nematomas” smurtas yra kur kas blogesnis. Mėlynės ir lūžę kaulai gyja, bet sužlugdyti ir sugriauti gyvenimai - nebe atstatomi.

Bloge galima rasti įvairių emocijų, bet smagu, kad gerų ir nepaprastai smagių yra kur kas daugiau nei skelbiančių norą žlugdyti, žudyti ar žudytis.

Nesu tas, kuris savo gyvenimą atiduotų žemei, dar ne laikas, todėl šiame bloge ‘gyvenu” tik tiek, keik leidžia mano darbo laikas ir kiek noriu pats, neperlenkiant realybės lazdos, o visą kitą laiką aš mielai skiriu savo šeimai ir sau.

Kaip tik šiandien, 19 valandą, su šeima eisime į smagią komediją “Urvinis žmogus” ir premjera vyks, nepatikėsite, ne tinklaraštyje, bet realybėje :)

Skirkite daugiau laiko sau, artimiesiems, draugams ar šeimai ir, galbūt, Jūsų gyvenime atsiras daugiau spalvų nei pilka ar juoda, teroristai ar vagys, musulmonai ar ginklai…

Likite linksmesni!

Tikras rakshtys.

Rodyk draugams

Kaip mano švogeris namą statė

2016-04-12

Esame gabi tauta, mokame save ar artimą pasigydyti, kai šito reikia, galime apsiginti teisme, jei kas užpuolė, mokame ir namą pasistatyti, tik deja, tam nepakaks informacijos, kurią galima atrasti tinklaraščiuose.

Tokiu būdų statybas pradėjo ir mano švogeris prieš gerą dešimtmetį, kai sklypelį įsigijo “papigiaja”, o dabar, ši vieta yra gausiai apstatyta įvairiausių namų ir kotedžų. Mano giminaitis viską daro savo rankomis, pats išsikasė ir dar kelis sunkvežimius žemių išvežė. Užsisakė cemento ir išsiliejo pamatus, bet neapsiėjo ir be klaidų, kas paaiškėjo tik po kelių metų, kai pastatytas namo kampas pradėjo “sėsti”, o namo siena pradėjo skilti.

Talkoje, bandant pasikasti po smengančiu į žemę namo pamatu dalyvavau ir aš. padėjau toliau perpilti iškastas žemes, nes name jau buvo gyvenama, tad judėti aplink namą statybų klausimais buvo sudėtinga.

Švogeris nesispjaudė, jis linksmai pasakojo, kad to buvo galima išvengti, bet galvojo, kad taip darant pamatus jie niekur nepabėgs, bet klydo. Sako, kad dabar nieko nekeistų, nebent pamatus lipdytų iš blokelių. Kokius dar pasirinktų ir kokie tiktų sakė nežinantis, bet, kad jų rūšių yra daug, pasiekė tik tiek. Pradėjo vardinti visokius Haus, Ytong, Arko ir dar kažkokie, kurių pavadinimai neužsibuvo mano atmintyje :)

Taigi, smagiai prie stalo pasisnekučiavom apie statybas, pasijuokėm, taip ir palikom. O švogeris dar iki šiol krapštosi, kaip jis pats sako, prie namo, kurio galbūt neužbaigs iki mirties. Todėl galvoju, gal labiau verta pirkti jau pastatytą ir įrengtą namą, nes statybos pačiam patrigubina jo kainą ir nesvarbu, kad viskas susukta ir suveržtą tavo paties rankomis.

Skirkime dėmesį savo gyvenimui, ne būstui, kurio vieta gali keistis.

Taip pat skaitykite:

Rodyk draugams